Ką daryti, kai projekto grandinė pradeda braškėti

Kai projekte dalyvauja daug žmonių ir skirtingų sričių specialistų, labai greitai tampa aišku, nuo ko priklauso visas rezultatas. Dažnai atrodo, kad viskas bus gerai, nes idėjų daug, pažadai skamba gražiai. Tačiau iš tikrųjų projekto sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, ar visi dalyviai supranta savo atsakomybę ir laikosi to, ką pažadėjo.

Iš mano patirties, nusivylimas projektu dažniausiai ateina ne iš karto.

Ypač didesniuose projektuose viskas susideda iš daugybės grandžių. Užsakovai, statytojai, vystytojai, dizaineriai, architektai, baldų gamintojai, metalo, medžio, minkštų baldų, stiklo, akmens, apšvietimo sprendimų specialistai, medžiagų tiekėjai ir t.t.

Projektas tampa gyvu organizmu, kuriame kiekviena grandis daro įtaką galutiniam rezultatui, o kažkur per vidurį stovi projekto vadovas, kuriam tenka sujungti terminus, kainas, kokybę ir realias galimybes

Problemos prasideda tada, kai viena iš grandžių ima klibėti.

Vėlavimai, vengimas kalbėti, neaiškūs atsakymai, pažadai be realaus pagrindo. Atrodo kaip smulkmenos? bet jos labai greitai perauga į viso projekto chaosą. Terminai slenka, klientas pradeda jausti įtampą, o kaltė dažnai krenta ne tam, kas iš tiesų stabdo procesą, o projekto vadovui.

Visi puikiai žinome, kaip dažnai pasirenkami tiekėjai konkursuose. Laimi tas, kuris geriausiai „pažadėjo“, ir nebūtinai jis yra tas, kuris realiai gali ištesėti.

Ir jeigu bent vienam gamintojui ar tiekėjui svarbesni tampa ne projekto sprendimai, o pinigai, projektas pradeda byrėti. (šis sakinys reikalauja atskiros temos)

Geras projekto vadovas niekada neleidžia projektui tekėti sava vaga. Jis nuolat komunikuoja, tikrina terminus, derina sprendimus, vizituoja gamyklas, gyvai bendrauja su tiekėjais. Ir net jei visa tai atrodo tobula, dažnai ir to nepakanka, net ir dirbant maksimaliai atsakingai, ateina momentas, kai viduje atsiranda abejonė.

Svarbiausia tokiu momentu neignoruoti savo vidinio signalo.

Jeigu dar tik renkatės tiekėjus, verta juos tikrinti iš anksto. Ne tik pagal kainą ar pažadus, bet ir pagal realią patirtį, atliktus darbus, atsiliepimus, gamybinius pajėgumus.

Jeigu gamintojas jau pasirinktas ir projektas kelia nerimą, kartais labai padeda nepriklausomas žvilgsnis iš šalies. Tiesiog ramiai įvertinti, ar sprendimai logiški, ar procesas valdomas, ar nėra vietų, kurios vėliau gali virsti rimtomis problemomis.

Tai nėra žingsnis atgal. Dažnai tai būdas apsaugoti projektą, komandą ir save.

Rašau tai iš savo patirties. Esu dirbusi su dideliais projektais ir žinau, kiek streso, bemiegių naktų ir atsakomybės gali sukelti viena silpna grandis.

Todėl labai gerbiu projekto vadovus, kurie į savo darbą žiūri rimtai ir nebijo sustoti, pasitikrinti ir ieškoti sprendimų laiku.

Kartais tai ir yra profesionalumas.

Jei projekte pradeda jaustis įtampa, gali būti šios priežastys:

• sprendimai gyvena tik pokalbiuose, bet ne dokumentuose,
• dalis dalykų jau „lyg ir aiškūs“, bet niekas jų realiai nepatvirtino,
• terminai skamba gražiai, bet niekas jų nepatvirtina,
• medžiagos ar konstrukcijos įvardijamos apytiksliai o ne patvirtintais brėžiniais ir specifikacijomis,
• nekyla klausimų projekto pradžioje, tuomet tikrai jų bus, bet per vėlai ir jos kainuos,
• atsakomybę kiekvienas supranta savaip.
• Prima mintis atsikėlus ryte, dažnai kelia didžiausią stresą.. sutvarkyk tai!

Tai nėra ženklas, kad viskas blogai, tiesiog neturi likti šių punktų sąrašo.

Trumpai:
Kartais ramus sustojimas ir patikrinimas iš šalies leidžia išvengti to, kas vėliau kainuoja daug daugiau nei laiko.

Pasidalinkit įrašu: